1. Visi mėgstame sapnuoti. Tiki sapnais? Kokie jie dažniausiai Tave aplanko?
Pradėsiu nuo to, kad visada prisimenu savo sapnus, todėl man dažnai pasireiškia dejavu, tad tenka tikėti. Būna tokių lyg ir mistinių ar pranašiškų, dažniausiai aplanko paprasti kasdieniai sapnai, su aplinkiniais žmonėmis. Labai džiaugiuosi, kai sapnuoju, kad nuo kažko gelbėjuosi, tada visad galiu skristi, keista ar ne?
2. Vaidini jau ilgai. Kaip jautiesi prieš spektaklius? Kokios mintys aplanko prieš lipant į sceną?
Tiesą sakant nepamenu kada jaudinausi prieš spektaklį. Dažnai bijau labiau dėl kitų, nei dėl savęs, tarkim dėl tokių, kurie vaidina pirmą kartą ar yra šiaip naujokai. Mintys sukasi įvairios, tarkim savo „new Pelenė“ aš persirenginėju iš paprastų rūbų į balinę suknelę, iš suknelės į pižamą, o iš pižamos ir vėl į paprastus rūbus Deja viską turiu padaryti per kažkur vieną minutę, tai spėkit, ką aš galiu galvoti? Kas užsegs suknelę? Kaip apsirengti pižamą per 30 sekundžių iš balinės suknelės, spėti susivelti, pasiimti pagalvę ir apsimauti tapkutes? Tiesą sakant, viskas visada baigiasi laimingai, nes be galo pasitikiu savo kolegomis (nežinau kaip pavadint teatriokus).
3. Papasakok apie savo mėgstamiausią filmą. Kodėl būtent jis?
Mėgstu siaubo filmus, tiesiog negaliu atsispirti. Žiūriu daug filmų, todėl atsirinkti labai sunku. Man kažkaip didelį įspūdį paliko „My sister‘s keeper“ (beje drama), gal dėl to, kad ašaros plaukė upeliais ir dar ilgai negalėjau jų sustabdyti, o gal tiesiog nuoširdi istorija. Visas veiksmas sukosi apie liaukemija sergančią merginą, apie jos meilę, šeimą ir mirtį.
4. Tau liepta surengti Bizarre gimtadienio vakarėlį. Kaip mus nustebinsi?
Dress kodas būtų: renesansas. Surengčiau puotą – flashmob‘ą. Matyt išeitumėm į gatvę, kokioje nors didelėje aikštėje pasistatytumėm stalus, pakviestumėm muzikantus (ne bet kokius, bet kurie grotų tų laikų muziką, privalomas klavesinas ir smuikas). Na lyg ir įsirengtume pokylio salę ir praeinančius žmones įtrauktume į visą veiksmą. Šokdintume, vyrai kautūsi špagomis, nesvarbu, kad nemoka. Vėliau atakuotumėm parduotuves ir dainuotumėm operas, kad ir viduryje „Senukai“ parduotuvės. Viskas tęstųsį iki vėlyvos nakties, o po to... Merginos nusiplėštų savo ilgus pūstus sijonus ir likusios su ankštais korsetais ir trumpais šortukais, kaip pašėlusios vakarėlių liūtės pultų į kokį nors naktinį klubą. Žinoma, vaikinų nepaliktumėm, kas be ko, jų su koletais į klubą nieks ir neileis, tad šiek tiek pasigražinę ir jie galės lėkti paskui merginas. Uoj, įsisiautė mano vaizduotė.
5. Kaip reagavai, kai sužinojai apie Cinema Bizarre išsiskyrimą.
Išduosiu, aš verksnė. Kadangi tą dieną sirgau, tai iš ryto paskaičiusi sms, tada paskambinusi draugei pražliumbiau dvi valandėles, po to nusiraminau ir įtikėjau, kad dar ne pasaulio pabaiga.
6. Kokie svarbiausi Tavo dabartiniai gyvenimo tikslai?
Pabūsiu nuobodi: baigti mokyklą. Baigti, bet ne taip ale bele, baigti puikiai (neįmanoma). Mano dabartinis tikslas greičiau pastatyti naują spaktaklį.
7. Jei ryte atsikeli blogos nuotaikos, kokiais būdais stengiesi ją pataisyti?
Man tereikia nekalbėti visą rytą iki 8 valandos ir aš puikios nuotaikos. Tiesą sakant, vos pora gestų ir žodžių, kuriuos pamatau ar išgirstu iš Vaidos (apie kai ką žalią) pataiso man nuotaiką visai dienai. Šiaip jei man leidžia pasiskūsti - gerai, tada atsibosta būt blogos nuotaikos ir išsiskundus iki pamėlynavimo aš vėl atgaunu sielos ramybę.
8. Juk turi kokį nors kūrybos idealą. Kas jis? Ką pasakytum jam, jei turėtum galimybę pasikalbėti su juo?
Neturiu. Idealo nėra. Nu taip, aš kiekvieną dieną einu su draugėm ir sakau: noriu būt panaši į tą, į aną. Nėra vieno žmogaus, kuris atspindėtų visą kūrybą, kuria aš užsiimu. Tarkim man atrodo, kad idealiai piešia pusė pasaulio, kadangi piešti aš nemoku. Man atrodo, kad dainuoja puikiai Strify, Bjork, Emilie Autumn ir t.t. Bet nemanau, kad tai idealai. Apie aktorius nuomonės neturiu.
9. Kokios muzikos daugiausia rastume Tavo mp3 grotuve?
J-rock muzikos, Emilie Autumn, kas be ko Cinema Bizarre, Ellie Goulding dainų, dubstepo remixų ir daug daug įvairaus šlamšto ir ne šlamšto.
10. Koks VIENAS daiktas be kurio neišeitum iš namų? Kodėl? Kuo jis toks svarbus Tau?
Be raktų. Mano raktai šiaip man patinka, ten yra Donatos dovanotas drambliukas raktų pakabukas ir vienas raktas (nuo namų). Jei išeisiu be raktų, tai matyt ir liksiu prie durų, kol mama ateis.
11. Mėgsti skaityti? Papasakok apie labiausiai atmintyje įstrigusią knygą.
Taip, skaitau laaaabai daug. Man įstrigusios knygos beveik visos Jurgos Ivanauskaitės, galbūt todėl, kad mane žavi kažkas tokio destruktyvau, keisto. Mylimiausia knyga matyt buvo „Pragaro Sodai“, nes ji mamos ir labai sena, tokia paplyšus, tada, kai kapeikas kainuodavo, tai ir kapekiniai viršeliai buvo. Pamąstymai iš knygos man ilgam įsirėžė į atmintį. Visur, kur galiu, mėgstu panaudoti legendinius žodžius: EROS – TANATOS.
12. Kaip savo išvaizdą apibūdintum aklam žmogui?
Pasakyčiau, kad esu aukšta ir neišvaizdi. O smulkiau: Mergaitė (tikrai ne berniukas) rudomis akimis, stamboko sudėjimo, maža nosimi, margais (kaip šeško) plaukais iki krūtinės. Turiu apgama ant viršutinės lūpos dešinėje pusėje ir auskarą kairiajame antakyje. Esu išbalus ir nenoriu įrusti, antakiai juodi, blakstienos juodos. Dar pagal savo ūgį turiu nežmoniškai mažytes kojytes, apie 38 išmeros.
13. Ką Tau reiškia žodis draugas? Ar daug jų turi?
Draugas – sielos žmogus. Aš labai daug žmonių norėčiau laikyti draugais, bet tiesą sakant bijau. Kažkodėl bent jau jaučiu, kad draugais galiu vadinti apie 6 žmones, nemanau, kad kitus prisileidžiu per arti, bet ką prisileidžiu, tai iki pat širdies.
14. Tiesiog negaliu nepaklausti šito klausimo. Ką tokio padarė Rom3o, kad jis tau taip nepatinka?
Žalia ir tiek. Tiesą sakant man labai nepatiko, kad jis užėmė Luminor (Liumi) vietą. Jaučiu antipatiją, galbūt įsikalbėjau sau, kad jis nenormalus.
15. Ką darytum jei vieną dieną galėtum skaityti žmonių mintis
Nueičiau į vaikų globos namus, man labai įdomu, ką jie galvoja. Tada aplankyčiau savo pažįstamus. Ir galų gale nueičiau pas psichologą ir įsitikinčiau ar jų (psichologų) nervai tikrai tokie stiprūs ir jie nepyksta ant savo pacientų.
16. Ką laikai didžiausiu savo talentu?
Tiesą sakant esu savikritiška ir dažnai pagalvoju, kad talentų aš neturiu. Galbūt tai talentas, galbūt ne, bet moku bendrauti su visokiais žmonėmis, nesvarbu kokio jie charakterio.
17. Ar Tavo kasdienybėje yra daug rutinos?
O jūsų visų ne? Kaip ir visi, einu į mokyklą, tai jau ir yra rutina, ypač kai pirmadienio ir penktadienio pamokos vienodos, o teatro pamokos vyksta beveik kas dieną. Taip, rutinos daug, bet aš mėgstu išsilaisvinti ir kartais ką nors šiek tiek pakeisti. Galbūt aš truputį nesveika, bet man patinka mokytis (visai nuprotėjus)...
18. Palinkėjimas BIZOKU.
Atsimerkime ir apsidairykime, mes kartu galime padaryti tikrai daug. Linkiu, kad visuomet turėtumėt daug šokolado, saldumynų ar kažko kito, kas pralinksmina, nes gyvenimas niekados nebus toks, apie kokį svajojame ir tik mes patys galime susikurti sau laime. Kuo daugiau veiksime, tuo laimingesni mes būsime. Formaliai: Bizoku – internetinis puslapis. Man Bizoku yra muziejus, nes kiekvienas iš mūsų yra eksponatas, tame muziejuje. Linkiu neprarasti jėgų ir susivienyti. Nuskambėjo matyt kaip kokios partijos aktyvisto kalba (pas mus, per kažkokį renginį, kol vienas seimo narys kalbėjo, nualpo berniukas scenoje, nebekankinsiu, kad kas nors nenualptų)
Pradėsiu nuo to, kad visada prisimenu savo sapnus, todėl man dažnai pasireiškia dejavu, tad tenka tikėti. Būna tokių lyg ir mistinių ar pranašiškų, dažniausiai aplanko paprasti kasdieniai sapnai, su aplinkiniais žmonėmis. Labai džiaugiuosi, kai sapnuoju, kad nuo kažko gelbėjuosi, tada visad galiu skristi, keista ar ne?
2. Vaidini jau ilgai. Kaip jautiesi prieš spektaklius? Kokios mintys aplanko prieš lipant į sceną?
Tiesą sakant nepamenu kada jaudinausi prieš spektaklį. Dažnai bijau labiau dėl kitų, nei dėl savęs, tarkim dėl tokių, kurie vaidina pirmą kartą ar yra šiaip naujokai. Mintys sukasi įvairios, tarkim savo „new Pelenė“ aš persirenginėju iš paprastų rūbų į balinę suknelę, iš suknelės į pižamą, o iš pižamos ir vėl į paprastus rūbus Deja viską turiu padaryti per kažkur vieną minutę, tai spėkit, ką aš galiu galvoti? Kas užsegs suknelę? Kaip apsirengti pižamą per 30 sekundžių iš balinės suknelės, spėti susivelti, pasiimti pagalvę ir apsimauti tapkutes? Tiesą sakant, viskas visada baigiasi laimingai, nes be galo pasitikiu savo kolegomis (nežinau kaip pavadint teatriokus).
3. Papasakok apie savo mėgstamiausią filmą. Kodėl būtent jis?
Mėgstu siaubo filmus, tiesiog negaliu atsispirti. Žiūriu daug filmų, todėl atsirinkti labai sunku. Man kažkaip didelį įspūdį paliko „My sister‘s keeper“ (beje drama), gal dėl to, kad ašaros plaukė upeliais ir dar ilgai negalėjau jų sustabdyti, o gal tiesiog nuoširdi istorija. Visas veiksmas sukosi apie liaukemija sergančią merginą, apie jos meilę, šeimą ir mirtį.
4. Tau liepta surengti Bizarre gimtadienio vakarėlį. Kaip mus nustebinsi?
Dress kodas būtų: renesansas. Surengčiau puotą – flashmob‘ą. Matyt išeitumėm į gatvę, kokioje nors didelėje aikštėje pasistatytumėm stalus, pakviestumėm muzikantus (ne bet kokius, bet kurie grotų tų laikų muziką, privalomas klavesinas ir smuikas). Na lyg ir įsirengtume pokylio salę ir praeinančius žmones įtrauktume į visą veiksmą. Šokdintume, vyrai kautūsi špagomis, nesvarbu, kad nemoka. Vėliau atakuotumėm parduotuves ir dainuotumėm operas, kad ir viduryje „Senukai“ parduotuvės. Viskas tęstųsį iki vėlyvos nakties, o po to... Merginos nusiplėštų savo ilgus pūstus sijonus ir likusios su ankštais korsetais ir trumpais šortukais, kaip pašėlusios vakarėlių liūtės pultų į kokį nors naktinį klubą. Žinoma, vaikinų nepaliktumėm, kas be ko, jų su koletais į klubą nieks ir neileis, tad šiek tiek pasigražinę ir jie galės lėkti paskui merginas. Uoj, įsisiautė mano vaizduotė.
5. Kaip reagavai, kai sužinojai apie Cinema Bizarre išsiskyrimą.
Išduosiu, aš verksnė. Kadangi tą dieną sirgau, tai iš ryto paskaičiusi sms, tada paskambinusi draugei pražliumbiau dvi valandėles, po to nusiraminau ir įtikėjau, kad dar ne pasaulio pabaiga.
6. Kokie svarbiausi Tavo dabartiniai gyvenimo tikslai?
Pabūsiu nuobodi: baigti mokyklą. Baigti, bet ne taip ale bele, baigti puikiai (neįmanoma). Mano dabartinis tikslas greičiau pastatyti naują spaktaklį.
7. Jei ryte atsikeli blogos nuotaikos, kokiais būdais stengiesi ją pataisyti?
Man tereikia nekalbėti visą rytą iki 8 valandos ir aš puikios nuotaikos. Tiesą sakant, vos pora gestų ir žodžių, kuriuos pamatau ar išgirstu iš Vaidos (apie kai ką žalią) pataiso man nuotaiką visai dienai. Šiaip jei man leidžia pasiskūsti - gerai, tada atsibosta būt blogos nuotaikos ir išsiskundus iki pamėlynavimo aš vėl atgaunu sielos ramybę.
8. Juk turi kokį nors kūrybos idealą. Kas jis? Ką pasakytum jam, jei turėtum galimybę pasikalbėti su juo?
Neturiu. Idealo nėra. Nu taip, aš kiekvieną dieną einu su draugėm ir sakau: noriu būt panaši į tą, į aną. Nėra vieno žmogaus, kuris atspindėtų visą kūrybą, kuria aš užsiimu. Tarkim man atrodo, kad idealiai piešia pusė pasaulio, kadangi piešti aš nemoku. Man atrodo, kad dainuoja puikiai Strify, Bjork, Emilie Autumn ir t.t. Bet nemanau, kad tai idealai. Apie aktorius nuomonės neturiu.
9. Kokios muzikos daugiausia rastume Tavo mp3 grotuve?
J-rock muzikos, Emilie Autumn, kas be ko Cinema Bizarre, Ellie Goulding dainų, dubstepo remixų ir daug daug įvairaus šlamšto ir ne šlamšto.
10. Koks VIENAS daiktas be kurio neišeitum iš namų? Kodėl? Kuo jis toks svarbus Tau?
Be raktų. Mano raktai šiaip man patinka, ten yra Donatos dovanotas drambliukas raktų pakabukas ir vienas raktas (nuo namų). Jei išeisiu be raktų, tai matyt ir liksiu prie durų, kol mama ateis.
11. Mėgsti skaityti? Papasakok apie labiausiai atmintyje įstrigusią knygą.
Taip, skaitau laaaabai daug. Man įstrigusios knygos beveik visos Jurgos Ivanauskaitės, galbūt todėl, kad mane žavi kažkas tokio destruktyvau, keisto. Mylimiausia knyga matyt buvo „Pragaro Sodai“, nes ji mamos ir labai sena, tokia paplyšus, tada, kai kapeikas kainuodavo, tai ir kapekiniai viršeliai buvo. Pamąstymai iš knygos man ilgam įsirėžė į atmintį. Visur, kur galiu, mėgstu panaudoti legendinius žodžius: EROS – TANATOS.
12. Kaip savo išvaizdą apibūdintum aklam žmogui?
Pasakyčiau, kad esu aukšta ir neišvaizdi. O smulkiau: Mergaitė (tikrai ne berniukas) rudomis akimis, stamboko sudėjimo, maža nosimi, margais (kaip šeško) plaukais iki krūtinės. Turiu apgama ant viršutinės lūpos dešinėje pusėje ir auskarą kairiajame antakyje. Esu išbalus ir nenoriu įrusti, antakiai juodi, blakstienos juodos. Dar pagal savo ūgį turiu nežmoniškai mažytes kojytes, apie 38 išmeros.
13. Ką Tau reiškia žodis draugas? Ar daug jų turi?
Draugas – sielos žmogus. Aš labai daug žmonių norėčiau laikyti draugais, bet tiesą sakant bijau. Kažkodėl bent jau jaučiu, kad draugais galiu vadinti apie 6 žmones, nemanau, kad kitus prisileidžiu per arti, bet ką prisileidžiu, tai iki pat širdies.
14. Tiesiog negaliu nepaklausti šito klausimo. Ką tokio padarė Rom3o, kad jis tau taip nepatinka?
Žalia ir tiek. Tiesą sakant man labai nepatiko, kad jis užėmė Luminor (Liumi) vietą. Jaučiu antipatiją, galbūt įsikalbėjau sau, kad jis nenormalus.
15. Ką darytum jei vieną dieną galėtum skaityti žmonių mintis
Nueičiau į vaikų globos namus, man labai įdomu, ką jie galvoja. Tada aplankyčiau savo pažįstamus. Ir galų gale nueičiau pas psichologą ir įsitikinčiau ar jų (psichologų) nervai tikrai tokie stiprūs ir jie nepyksta ant savo pacientų.
16. Ką laikai didžiausiu savo talentu?
Tiesą sakant esu savikritiška ir dažnai pagalvoju, kad talentų aš neturiu. Galbūt tai talentas, galbūt ne, bet moku bendrauti su visokiais žmonėmis, nesvarbu kokio jie charakterio.
17. Ar Tavo kasdienybėje yra daug rutinos?
O jūsų visų ne? Kaip ir visi, einu į mokyklą, tai jau ir yra rutina, ypač kai pirmadienio ir penktadienio pamokos vienodos, o teatro pamokos vyksta beveik kas dieną. Taip, rutinos daug, bet aš mėgstu išsilaisvinti ir kartais ką nors šiek tiek pakeisti. Galbūt aš truputį nesveika, bet man patinka mokytis (visai nuprotėjus)...
18. Palinkėjimas BIZOKU.
Atsimerkime ir apsidairykime, mes kartu galime padaryti tikrai daug. Linkiu, kad visuomet turėtumėt daug šokolado, saldumynų ar kažko kito, kas pralinksmina, nes gyvenimas niekados nebus toks, apie kokį svajojame ir tik mes patys galime susikurti sau laime. Kuo daugiau veiksime, tuo laimingesni mes būsime. Formaliai: Bizoku – internetinis puslapis. Man Bizoku yra muziejus, nes kiekvienas iš mūsų yra eksponatas, tame muziejuje. Linkiu neprarasti jėgų ir susivienyti. Nuskambėjo matyt kaip kokios partijos aktyvisto kalba (pas mus, per kažkokį renginį, kol vienas seimo narys kalbėjo, nualpo berniukas scenoje, nebekankinsiu, kad kas nors nenualptų)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą