Shin nuotykiai prekybos centre
Vieną žavingą du tūkstančiai kažkelintųjų gruodžio 24-osios vakarą, jaunas vaikinas klaidžiojo tobulai apsnigtomis Paryžiaus gatvėmis ieškodamas prekybos centro. Šviesaplaukis, kaip visada, paskutinę akimirką ieškojo Kalėdinių dovanų savo draugams ir šeimai.
Taigi, jis klaidžiojo Paryžiaus gatvėmis tikėdamasis rasti vietos pastatyti mašiną ir pagaliau nupirkti taip trūkstamas dovanas.
Po gerų 15 minučių jis atrado vieną nedidelį, bet neblogą prekybos centrą, pastatė mašiną artimiausioje aikštelėje ir nuskubėjo per sniegą į vidų. Vos įėjęs jis įsuko į žaislų parduotuvę. Išsitraukė dovanėlių sąrašą ir nuskubėjo prie kompiuterinių žaidimų lentynos.
Staiga tinkamai jam neapsižiūrėjus, betiesiant ranką link vieno žaidimo kažkas atsitrenkė į jį ir parvirto.
Į orą pabiro dovanos ir nukrito ant būtybės, kuri gulėjo ant žemės ir negalėjo pajudėti. Visgi lėkdama ir įsirėmindama ji patyrė nemenką smūgį.
-Atsiprašau, nemačiau jūsų,- būtybė atsigavo ir jau stojosi.
-Nieko tokio, –Shin pasilenkė ir padėjo jai atsikelti.
Mergina puolė rinkti dovanas, mūsų žavingasis vaikis iš paskos.
-Ačiū, nereikėjo, – tarė būtybė ir pažvelgė blondžiui į akis. – Mes neesame anskčiau susitikę?
Vaikinas nužvelgė ją ir nusišypsojęs tarė:
-Ne. Aš Timas.
-Selė. Malonu susipažinti. Dar kartą ačiū už pagalbą.
-Nėra už ką. Man taip pat.
-Mielai daugiau pasišnekučiuočiau, bet jau turiu eiti. Šiame centre vyksta Kalėdų šventė, o Kalėdų Senelis ką tik paskambino , kad susilaužė koją tad aš turiu surasti naują ir persirengti Snieguole.
-Gal aš tau galėčiau kuo nors padėti?
Merginos galvoje šmėstelėjo šelmiška mintis.
-Gal tu galėtum persirengti Kalėdų Seneliu? Prašauuuuu! – mergina maldaujamu žvilgsniu pažvelgė į Timį.
Šis nė nesvarstęs palinksėjo ir kartu su mergina surinkęs dovanas išėjo iš parduotuvės.
-Dabar mes einame į darbuotojų kambary, čia tu persirengsi ir pasidėsi daiktus. Tada eisi su manim į specialią sceną, kurioje mes lauksime vaikų ir išklausysime jų paskutinius norus. Ir taip iki 22h. Patikėk skolinga neliksiu nei aš , nei ši parduotuvė.
-Gerai .
-Ačiū tau labai . – Mergina švelniai jam pakštelėjo į skruostą ir padavusi jam drabužius nusliūkino persirengti.
Po 15 minučių jiedu jau stovėjo mažoje scenelėje ir laukė vaikų.
Selė ramiai šnekučiavosi su nykštukais, kai parduotuvėje pasigirdo keistas garsas, primenantis žemės drebėjimą. Visi žmonės tuo metu atsistojo ir sužiūro į tą pusę, iš kurios sklido šis garsas. Dar akimirka ir visų akys išsprogo. Daugybė vaikų bėgo link Kalėdų Senelio , atrodė, jog ruošiasi jį sunaikinti. Netrukus jie visi jau apspito Shin ir rėkė savo norus jam į ausį:
-Aš noriu šuniuko!
-Aš noriu kačiuko!
-Aš noriu naujos lėlės!
-Aš noriu Gormito!
-Aš noriu Avataro!
-Aš noriu burtų lazdelės!
- Nenoriu broliuko!
Ir taip toliau, ir taip toliau.
Shin kiek sutrikęs, linksėjo ir linksmai bei kartojo mantrą :
-Viską jūs gausit, jei buvot geri. Viską atnešiu , jei buvot geri…
Shin nei nepajautė , kaip ėmė mėgautis darbu. Vaikai aprimo ir dabar po vieną sėdo Seneliui ant kelių. Jis šypsojosi ir įtikinėjo vaikus, kad jie gaus visą tai ko prašo.
Selė stovėdama šalia Senelio meiliai šypsojosi. Jos galvoje sukosi įdomios mintys. Staiga jos mintis sutrukdė klyktelėjimas.
-Shi…Seneli ar viskas gerai?
-Taip, tik man šiek tiek šlapia…- sutrikęs ištarė Shin ir vos nulipus vaikui pastebėjo, kad šis jį apsisiojo.
-Seneli?- prunkštelėjo Selė, vos sulaikydama netvardoma juoko priepuolį.
-Taip, Snieguole?
-Vaikai išsiskirstė. Gali persirengti, nes, Regis, tau to reikia, - Selė šelmišku žvilgsniu nužvelgė nedidelę balutę.
Shin nusijuokė ir nulipęs nuo kedės nušlepsėjo į kambariuką persirengti.
Šį kartą jie užtruko ilgiau ir iš kambariuko išėjo paskutiniai. Buvo beveik 23h , kai jie pasuko link išėjimo.
-Ačiū tau labai, palik savo kontaktus ir mes atsiųsime tau čekį,- nuoširdžiai dėkojo Selė.
-Man buvo visai malonu, dažniau reiktų taip. – šyptelėjo Shin ir įsirėmino į pastato duris.
-What the fuck is happening? - ištarė Selė , taip pat neišėjusi pro prekybos centro duris.-Žinai, Timai. We HAVE A PROBLEM! Mus čia užrakino.
-Nejaugi tai taip blogai? Čia yra viskas ko mums reikia: maistas, kompanija ir šiluma. –Timas net pats nustebo išgirdęs tokius optimistiškus savo žodžius.
-Na, gal ir visai smagu būtų praleisti visą naktį prekybos centre...
Ištiesų ta naktis buvo viena iš smagiausių jų gyvenime. Jie tarsi maži vaikai lakstė po parduotuves: matuodamiesi įvairiausius drabužius, valgydami skaniausius saldumynus ir išbandydami įvairiausius žaislus ir kitą šlamštą. Po keleto valandų jiems šiek tiek nuvargus jie prisėdo vienoje iš baldų parduotuvių vitrinoje, kurioje puikavosi milžiniška sofa.
-Tai viena geriausių naktų mano gyvenime, – konstatavo Shin.
-Mano irgi...,-nusišypsojo Selė.
Jiedu išsitiesė ant sofos ir dar ilgai kalbėjosi apie vienas kito gyvenimus. Bandė apsimesti rimtais, juokėsi iš absurdiškiausių dalykų, rašė naujus laiškus Kalėdų seneliui.
Po kelių valandų jiedu užmigo.
Kai prašvito, pirmasis nubudo Timas ir prisislinkęs prie Selės ją apkabino. Jis švelniai perbraukė pirštais per jos skruostą taip ją pažadindamas.
-Snieguole, jau Kalėdos. Ir aš turiu tau dovanėlę,- Timas pasilenkė prie Selės ir švelniai ją pabučiavo.
-Oh, Santa! Scheise, tai keisčiausia dovana, kurią esu gavusi, ir kurią tuoj būsiu padovanojusi..
Be jokių įpakavimų, ilgų įžangų ir didingų oracijų, prisitraukė artyn Timą ir nepaleido jo tol, kol į darbą atėję apsaugos darbuotojai nepatarė jiems susirasti kambarį.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą