D- Digma
U - Ugnė
U. Kokia buvo įsimintiniausia diena tavo gyvenime?
D. Tiesa sakant, nebuvo. Nesu susidariusi tikslaus apibrėžimo, kaip ji turėtų atrodyti, bet manau, kad tai turėtų būti diena, kurią prisiminčiau atsikėlusi, gerdama kavą – tai būtų diena, kuri eitų koja kojon su manimi. Kol kas jos nebuvo, bet tikiu, kad ji ateis.
U. Ką sunkiausiai ištvertum? Ko griebtumeisi?
D. Tikriausiai melą ir išdavystę. Nieko bjauresnio, mano manymu, kol kas dar nėra sukurta. Tam, kas man meluotų, šmeižtų ar išduotų mane norėčiau spjauti į veidą ir pasielgti taip pat. Juk gyvename vadovaudamiesi Aukso taisykle, ar jau nebe?
U. Kokias žinai ar bent nujauti savo blogasias savybes?
D. Hyperaktyvumas, noras visur lėkti, visur spėti, despotiškumas, kartais per bjaurus nuomonės kišimas galbūt ten, kur nereikia, keistumas blogąja prasme, perdėtas noras padėti, naivus mąstymas.
U. Tavo vardo istorija. Pasidalink ja su mumis.
D. Neilga ir paprasta istorija. Čia net nėra vardas. Digma – tai viso labo lotyniškas terminas reiškiantis mėginį, bandinį ar skiriamąjį ženklą. Pastaroji reikšmė man tinkama labiausiai. Šis vardas iš tikrųjų turėjo priklausyti mano mamai, nes močiutei jis be galo patiko (taip ir nežinau ar tada ji mąstė apie jį, kaip apie vardą, ar kaip apie lotynišką terminą). Bet mano mamai gimus viskas susiklostė taip, kad jos vardas tapo Vilma. Ir kadangi mano mama mėgdama ekstravagantiškus vardus (mano sesers vardas – Ina) prisiminė tą močiutės mylimą vardą rado puikiausią progą įdėti jį savo pirmagimei.
U. Jei galėtum save tobulinti, ką tobulintum? Kodėl taip manai?
D. Visų pirma žinias tam tikrose mokslinėse srityse : anglų kalboje, istorijoje, humanitariniuose moksluose. Pripažįstu, kad tingiu, kartais neturiu laiko mokytis, tačiau esu perfekcionistė ir po kiekvieno pažymio, kuris yra prastesnis negu tikėjausi graužiu save iš vidaus.
Žinoma, tobulinčiau savybes, kurias paminėjau trečiajame atsakyme į klausimą, o labiausiai kliudančių man stengčiausi atsisakyti. Aišku, tobulėti noriu visose srityse.
Tiesiog neįsivaizduoju savo gyvenimo be progreso.
U. Tavo didžiausias talentas? Kada pasireiškė ? Kaip manai, kodėl būtent tu jį turi?
D. Sunkus klausimas. Taip, iš tiesų tai buvo šokis, ir pasireiškė jis nuo pirmųjų mano gyvenimo metų. Šokdavau tada, kai grodavo muzika, šokdavau net tada, kai ji negrodavo. Galiausiai nuo 9 metų ėmiau rimtai užsiėminėti šokiu ir prašokau iki pat 16, tačiau viskas, kas yra gerai visada baigiasi. Tad dėl laiko stokos teko mesti šokius ir nebemanau, kad galėsiu kada į juos grįžti.
Kodėl būtent jis? Nežinau. Muzika visada verčia mane judėti.
U. Mylimiausia šalis? Kodėl? Ką pirma nuveiktum joje atsidūrusi?
D. Jungtinės Amerikos Valstijos. Kiekvieną rytą pabudus prieš savo akis matau dangoraižius, Manhattano tiltą. Negalėčiau tiksliai pasakyti, kada įsimylėjau tą šalį, bet niekada nekreipiau dėmesio į žmonių kalbas, kad ten gyvena bjaurūs žmonės, kad ten neišliksi, kad ten į tave visi žiūri kitaip. Ši šalis visada mano atmintyje išliks kaip svajonių išsipildymo, dangoraižių, ir geltonų taksi mašinėlių pilna šalis.
Pirmiausia joje atsidūrusi nuvykčiau į Niujorką, jei dar tiksliau, į Manhattaną ir nueičiau ant garsiojo Brooklyn tilto. Vėliau pakilčiau į aukščiausią dangoraižį ir visą naktį žiūrėčiau į niekada negęstančias Niujorko šviesas.
U. Ryškiausias atsiminimas iš vaikystės?
D. Vasaros praleistos sodyboje. Nors kiti prisiminimai, kai buvau 5-7 metų amžiaus mano atmintyje yra išlikę tik miglotai, vasaros sodyboje mano atmintyje ryškios ir tikros. Atrodo prisimenu kiekvieną paimtą akmenėlį, kiekvieną sužaistą žaidimą, kiekvienas maudynes baseine, kiekvieną sužaistą tinklinio partiją ar kiekvieną nesėkmę, kai žaisdama badmintoną nepataikydavau į raketę.
U. Žmonės be kurių negalėtum gyventi? Kodėl?
D. Jie tėra vos keli ir net galėčiau išvardinti jų vardus, bet nedarysiu to, kad nepaliesčiau tų, kurie tikėjosi tokie esą. Tai žmonės, kurie į mano gyvenimą neša šilumą , su kuriais kiekvieną sekundę aš nebijau būti savimi. Tai yra žmonės, kurie nekuria kvailų stereotipų ir nežiūri atitinki tu juos ar ne.
U. Pasistenk atvirai: Ką paaukotum dėl Cinema Bizarre? (pirma dalis)
D. Man net nereikėtų galvoti ką paaukočiau. Dėl jų aš aukoju visą laiką jau beveik tris metus. Kasdien prieinu prie kompiuterio su mintimi, kad gal rasiu kokių naujienų , gal išversiu kokį nors interviu. Galiu drąsiai teikti, kad visas mano laikas yra persmelktas Cinema Bizarre būvimo šalia.
U. Ką paaukotum dėl Bizoku? (antra dalis)
D. Dėl Bizoku man negaila nei pinigų, nei laiko, nei idėjų. Bizoku visada mano galvoje. Tarkim sėdėdama per pamoką žiūriu pro langą ir galvoju, kokį naują konkursą surengti, kaip dar galiu padėti Bizoku gyventi.
Manau, kad tiek pirmojo, tiek antrojo šio klausimo punkto atsakymai iš tikrųjų yra vienodi.
U. Kiek pasiliktum sau? (trečia dalis)
D. Sau pasilieku geras akimirkas, gyvuojantį forumą, kurio dalimi galiu būti, nuostabią komandą, su kuria galiu dirbti, grupę kurią dievinu. Nieko nėra geresnio ir malonesnio širdžiai už naują postą ar komentarą kurioje nors temoje. Atrodo nieko čia gero? Bet man tai reiškia daug.
U. Tavo šeimos nariai? Įvardyk jų vieną po vieną blogą ir po vieną gerą savybę.
D. Mama : familiari, komunikabili, tačiau greitai užsideganti.
Tėtis : super humoro jausmu pasižymintis, apsišvietęs, tačiau labai temperamentingas.
Sesuo : komunikabili, rūpestinga, tačiau per daug besistengianti supanašėti į mano drauges.
U. 1)Muzika ar meilė? 2) Draugai ar šeima? 3)Žodis ar raštas? 4) Diena ar naktis? 5) Atvirumas ar uždarumas? 6) Skausminga mirtis vardan kažko ar rami mirtis dėl savęs? 7) Skonis ar kvapas? 8) Šokoladas ar guminukai? 9) Erelis ar gulbė? 10) Apskritimas ar daugiakampis? 11) Kartumas ar rūgštumas? 12) Logika ar jausmai? 13) Tamsu ar šviesu? 14) Strify ar Kava? 15) Muzika ar šokiai? 16) Grožis ar protas? 17) kalnai ar jūra? BIZOKU ar CINEMA BIZARRE?
D. 1) Muzika 2) Šeima 3) Raštas 4) Naktis 5) Atvirumas 6) Rami mirtis dėl savęs 7) Kvapas 8) Šokoladas 9) Erelis 10) Daugiakampis 11) Kartumas 12) Jausmai 13) Tamsu 14) Strify 15) Muzika 16) Protas 17) Jūra
Paskutinis bemaž sunkiausiais klausimas iš visų.
BIZOKU. Su meile Cinema Bizarre.
U. Kokiais laikais norėtum gyventi? (jei ne 21 amžiuje) Kuo būti? Ką turėti?
D. Norėčiau patirti tai, ką patyrė mano tėvynainiai, ką patyrė lietuviai ar visai nesvarbu kurios šalies gyventojai Antrojo Pasaulinio Karo ar Šaltojo Karo metais. Norėčiau pajausti tą karo dvasią, nes tai, ką šiandien skaitau istorijos vadovėliuose man atrodo netikra ir nesuvokiama. Kuo būti visiškai nesvarbu, svarbiausia pajausti tą dvasią buvusią tada.
U. Bene kiekviename interviu užduodavai klausimą apie tobulą asmenybę, autoritetą. ar pati turi tokį, į kurį norėtum lygiuotis?
D. Aš nesilygiuoju į kažką, nes netikiu stereotipais. Taip, aš turiu sąrašą moterų, vyrų, kurie yra tobuli išvaizda, vaidyba, dainavimu, tačiau nė vienu iš jų nenorėčiau būti. Manau geriausia būti savimi, o ne lygiuotis į kažką. Idealai ir liks idealais, o tu liksi savimi.
U. Žinau, kad linksti link politologijos. kodėl? tavęs neatbaido galimybė, jog ir svečiose šalyse yra tokio pobūdžio politikų kaip lietuvoje? juk galbūt ten visa tai tik labiau nutylima.
D. Taip, linkstu link politologijos. Kaip ir sakiau esu perfekcionistė ir domiuosi sunkiomis profesijomis, niekada gyvenime negalėjau pagalvoti apie vadybą, verslo administravimą ar ką kitą. Tiesiog mane traukia sausas mokslas, toks, kurį reikėtų iškalti. Taip pat, manau, kad niekada žmogus mokėdamas chemiją neatrodys protingesnis už žmogų mokantį istoriją. Juk pasakęs Silicio rūgšties formulę gali būti nesuprastas, bet pasakęs, kad 1933m. rinkimų būdų Hiltleris ir fašistų partija atėjo į valdžią būsi gerbiamas. Taip, be abejonės, svečiose šalyse politikai irgi gyvena korupcijos liūne, bet jis tikrai nėra tiek pažengęs, kiek Lietuvoje. O nutylėti nelabai yra ką. Anksčiau ar vėliau viskas vis tiek iškyla į viešumą, o ,,draugai‘‘ politikai juk visada nori apšmeižti savo partijos narį.
U. Kuo tave žavi istorija? ne kartą esu girdėjusi, jog tau visai patiktų gyventi antrojo pasaulinio karo metu ir pan.
D. Atrodo į šį klausimą jau atsakiau penkioliktajame. Istorija man yra aukščiausias mokslas. Manau, kad 99% aukšto kalbėsenos ir išsilavinimo lygio sudaro istorijos išmanymas. Man tai pats įdomiausias mokslas. Galų gale šešis lapus istorijos kontroliniam man tris kartus lengviau išmokti, negu vieną lapą chemijai.
U. Ar esi sutikusi žmogų, su kuriuo niekada nenorėjai išsiskirti?
D. Kasdien juos sutinku. Tai tie patys man brangūs, šilti žmonės.
U. Kai užaugsi, dėl ko prisiminsi vieną ar kitą žmogų iš forumo? (jei gali vardais) Ką tau suteikė šie metai ir ko pritrūko?
D. Cappy , Yune, Integra, Renn, Britnė : administracija, kuri buvo geriausia pasaulyje. Visiškai nesvarbu, kad ji subyrėjo, šios merginos man yra brangios iki pat dabar ir ryšį mes vis dar palaikome.
Diva, adiaV, Donamoda : kaip žmonės, kurie sušildo mano gyvenimą, priverčia juoktis, merginos su kuriomis kiekviena akimirka (nesvarbu kokia) yra ypatinga.
Lola , Maniakytė : kaip vieni mieliausių man sutiktų žmonių.
Atleiskit man, jei ką pražiopsojau, atmintis neveikia.
Šie metai man suteikė didžiulę patirtį ne tik eilinio internetinio puslapio kūrimo, bet ir vadovavimo, administravimo, idėjų realizavimo prasme. Jie man nepamirštami.
U. Ir tradiciškai: Ką palinkėtum Bizoku ?
D. Stiprybės, vilties, noro būti čia. Tai yra vieta, kurioje kiekviena/as jūsų man yra labai svarbus. Aš būsiu čia tol, kol kam nors reikės, kad būčiau. MES būsime čia tol, kol JUMS reikės, kad būtume.
Kai paskutinis žmogus paliks BIZOKU aš ištrinsiu forumą, nes man būtų pernelyg skaudu matyti jį tuščią. Matyt,per daug čia patyriau.
JŪS dėl MŪSŲ, MES dėl JŪSŲ.
U - Ugnė
U. Kokia buvo įsimintiniausia diena tavo gyvenime?
D. Tiesa sakant, nebuvo. Nesu susidariusi tikslaus apibrėžimo, kaip ji turėtų atrodyti, bet manau, kad tai turėtų būti diena, kurią prisiminčiau atsikėlusi, gerdama kavą – tai būtų diena, kuri eitų koja kojon su manimi. Kol kas jos nebuvo, bet tikiu, kad ji ateis.
U. Ką sunkiausiai ištvertum? Ko griebtumeisi?
D. Tikriausiai melą ir išdavystę. Nieko bjauresnio, mano manymu, kol kas dar nėra sukurta. Tam, kas man meluotų, šmeižtų ar išduotų mane norėčiau spjauti į veidą ir pasielgti taip pat. Juk gyvename vadovaudamiesi Aukso taisykle, ar jau nebe?
U. Kokias žinai ar bent nujauti savo blogasias savybes?
D. Hyperaktyvumas, noras visur lėkti, visur spėti, despotiškumas, kartais per bjaurus nuomonės kišimas galbūt ten, kur nereikia, keistumas blogąja prasme, perdėtas noras padėti, naivus mąstymas.
U. Tavo vardo istorija. Pasidalink ja su mumis.
D. Neilga ir paprasta istorija. Čia net nėra vardas. Digma – tai viso labo lotyniškas terminas reiškiantis mėginį, bandinį ar skiriamąjį ženklą. Pastaroji reikšmė man tinkama labiausiai. Šis vardas iš tikrųjų turėjo priklausyti mano mamai, nes močiutei jis be galo patiko (taip ir nežinau ar tada ji mąstė apie jį, kaip apie vardą, ar kaip apie lotynišką terminą). Bet mano mamai gimus viskas susiklostė taip, kad jos vardas tapo Vilma. Ir kadangi mano mama mėgdama ekstravagantiškus vardus (mano sesers vardas – Ina) prisiminė tą močiutės mylimą vardą rado puikiausią progą įdėti jį savo pirmagimei.
U. Jei galėtum save tobulinti, ką tobulintum? Kodėl taip manai?
D. Visų pirma žinias tam tikrose mokslinėse srityse : anglų kalboje, istorijoje, humanitariniuose moksluose. Pripažįstu, kad tingiu, kartais neturiu laiko mokytis, tačiau esu perfekcionistė ir po kiekvieno pažymio, kuris yra prastesnis negu tikėjausi graužiu save iš vidaus.
Žinoma, tobulinčiau savybes, kurias paminėjau trečiajame atsakyme į klausimą, o labiausiai kliudančių man stengčiausi atsisakyti. Aišku, tobulėti noriu visose srityse.
Tiesiog neįsivaizduoju savo gyvenimo be progreso.
U. Tavo didžiausias talentas? Kada pasireiškė ? Kaip manai, kodėl būtent tu jį turi?
D. Sunkus klausimas. Taip, iš tiesų tai buvo šokis, ir pasireiškė jis nuo pirmųjų mano gyvenimo metų. Šokdavau tada, kai grodavo muzika, šokdavau net tada, kai ji negrodavo. Galiausiai nuo 9 metų ėmiau rimtai užsiėminėti šokiu ir prašokau iki pat 16, tačiau viskas, kas yra gerai visada baigiasi. Tad dėl laiko stokos teko mesti šokius ir nebemanau, kad galėsiu kada į juos grįžti.
Kodėl būtent jis? Nežinau. Muzika visada verčia mane judėti.
U. Mylimiausia šalis? Kodėl? Ką pirma nuveiktum joje atsidūrusi?
D. Jungtinės Amerikos Valstijos. Kiekvieną rytą pabudus prieš savo akis matau dangoraižius, Manhattano tiltą. Negalėčiau tiksliai pasakyti, kada įsimylėjau tą šalį, bet niekada nekreipiau dėmesio į žmonių kalbas, kad ten gyvena bjaurūs žmonės, kad ten neišliksi, kad ten į tave visi žiūri kitaip. Ši šalis visada mano atmintyje išliks kaip svajonių išsipildymo, dangoraižių, ir geltonų taksi mašinėlių pilna šalis.
Pirmiausia joje atsidūrusi nuvykčiau į Niujorką, jei dar tiksliau, į Manhattaną ir nueičiau ant garsiojo Brooklyn tilto. Vėliau pakilčiau į aukščiausią dangoraižį ir visą naktį žiūrėčiau į niekada negęstančias Niujorko šviesas.
U. Ryškiausias atsiminimas iš vaikystės?
D. Vasaros praleistos sodyboje. Nors kiti prisiminimai, kai buvau 5-7 metų amžiaus mano atmintyje yra išlikę tik miglotai, vasaros sodyboje mano atmintyje ryškios ir tikros. Atrodo prisimenu kiekvieną paimtą akmenėlį, kiekvieną sužaistą žaidimą, kiekvienas maudynes baseine, kiekvieną sužaistą tinklinio partiją ar kiekvieną nesėkmę, kai žaisdama badmintoną nepataikydavau į raketę.
U. Žmonės be kurių negalėtum gyventi? Kodėl?
D. Jie tėra vos keli ir net galėčiau išvardinti jų vardus, bet nedarysiu to, kad nepaliesčiau tų, kurie tikėjosi tokie esą. Tai žmonės, kurie į mano gyvenimą neša šilumą , su kuriais kiekvieną sekundę aš nebijau būti savimi. Tai yra žmonės, kurie nekuria kvailų stereotipų ir nežiūri atitinki tu juos ar ne.
U. Pasistenk atvirai: Ką paaukotum dėl Cinema Bizarre? (pirma dalis)
D. Man net nereikėtų galvoti ką paaukočiau. Dėl jų aš aukoju visą laiką jau beveik tris metus. Kasdien prieinu prie kompiuterio su mintimi, kad gal rasiu kokių naujienų , gal išversiu kokį nors interviu. Galiu drąsiai teikti, kad visas mano laikas yra persmelktas Cinema Bizarre būvimo šalia.
U. Ką paaukotum dėl Bizoku? (antra dalis)
D. Dėl Bizoku man negaila nei pinigų, nei laiko, nei idėjų. Bizoku visada mano galvoje. Tarkim sėdėdama per pamoką žiūriu pro langą ir galvoju, kokį naują konkursą surengti, kaip dar galiu padėti Bizoku gyventi.
Manau, kad tiek pirmojo, tiek antrojo šio klausimo punkto atsakymai iš tikrųjų yra vienodi.
U. Kiek pasiliktum sau? (trečia dalis)
D. Sau pasilieku geras akimirkas, gyvuojantį forumą, kurio dalimi galiu būti, nuostabią komandą, su kuria galiu dirbti, grupę kurią dievinu. Nieko nėra geresnio ir malonesnio širdžiai už naują postą ar komentarą kurioje nors temoje. Atrodo nieko čia gero? Bet man tai reiškia daug.
U. Tavo šeimos nariai? Įvardyk jų vieną po vieną blogą ir po vieną gerą savybę.
D. Mama : familiari, komunikabili, tačiau greitai užsideganti.
Tėtis : super humoro jausmu pasižymintis, apsišvietęs, tačiau labai temperamentingas.
Sesuo : komunikabili, rūpestinga, tačiau per daug besistengianti supanašėti į mano drauges.
U. 1)Muzika ar meilė? 2) Draugai ar šeima? 3)Žodis ar raštas? 4) Diena ar naktis? 5) Atvirumas ar uždarumas? 6) Skausminga mirtis vardan kažko ar rami mirtis dėl savęs? 7) Skonis ar kvapas? 8) Šokoladas ar guminukai? 9) Erelis ar gulbė? 10) Apskritimas ar daugiakampis? 11) Kartumas ar rūgštumas? 12) Logika ar jausmai? 13) Tamsu ar šviesu? 14) Strify ar Kava? 15) Muzika ar šokiai? 16) Grožis ar protas? 17) kalnai ar jūra? BIZOKU ar CINEMA BIZARRE?
D. 1) Muzika 2) Šeima 3) Raštas 4) Naktis 5) Atvirumas 6) Rami mirtis dėl savęs 7) Kvapas 8) Šokoladas 9) Erelis 10) Daugiakampis 11) Kartumas 12) Jausmai 13) Tamsu 14) Strify 15) Muzika 16) Protas 17) Jūra
Paskutinis bemaž sunkiausiais klausimas iš visų.
BIZOKU. Su meile Cinema Bizarre.
U. Kokiais laikais norėtum gyventi? (jei ne 21 amžiuje) Kuo būti? Ką turėti?
D. Norėčiau patirti tai, ką patyrė mano tėvynainiai, ką patyrė lietuviai ar visai nesvarbu kurios šalies gyventojai Antrojo Pasaulinio Karo ar Šaltojo Karo metais. Norėčiau pajausti tą karo dvasią, nes tai, ką šiandien skaitau istorijos vadovėliuose man atrodo netikra ir nesuvokiama. Kuo būti visiškai nesvarbu, svarbiausia pajausti tą dvasią buvusią tada.
U. Bene kiekviename interviu užduodavai klausimą apie tobulą asmenybę, autoritetą. ar pati turi tokį, į kurį norėtum lygiuotis?
D. Aš nesilygiuoju į kažką, nes netikiu stereotipais. Taip, aš turiu sąrašą moterų, vyrų, kurie yra tobuli išvaizda, vaidyba, dainavimu, tačiau nė vienu iš jų nenorėčiau būti. Manau geriausia būti savimi, o ne lygiuotis į kažką. Idealai ir liks idealais, o tu liksi savimi.
U. Žinau, kad linksti link politologijos. kodėl? tavęs neatbaido galimybė, jog ir svečiose šalyse yra tokio pobūdžio politikų kaip lietuvoje? juk galbūt ten visa tai tik labiau nutylima.
D. Taip, linkstu link politologijos. Kaip ir sakiau esu perfekcionistė ir domiuosi sunkiomis profesijomis, niekada gyvenime negalėjau pagalvoti apie vadybą, verslo administravimą ar ką kitą. Tiesiog mane traukia sausas mokslas, toks, kurį reikėtų iškalti. Taip pat, manau, kad niekada žmogus mokėdamas chemiją neatrodys protingesnis už žmogų mokantį istoriją. Juk pasakęs Silicio rūgšties formulę gali būti nesuprastas, bet pasakęs, kad 1933m. rinkimų būdų Hiltleris ir fašistų partija atėjo į valdžią būsi gerbiamas. Taip, be abejonės, svečiose šalyse politikai irgi gyvena korupcijos liūne, bet jis tikrai nėra tiek pažengęs, kiek Lietuvoje. O nutylėti nelabai yra ką. Anksčiau ar vėliau viskas vis tiek iškyla į viešumą, o ,,draugai‘‘ politikai juk visada nori apšmeižti savo partijos narį.
U. Kuo tave žavi istorija? ne kartą esu girdėjusi, jog tau visai patiktų gyventi antrojo pasaulinio karo metu ir pan.
D. Atrodo į šį klausimą jau atsakiau penkioliktajame. Istorija man yra aukščiausias mokslas. Manau, kad 99% aukšto kalbėsenos ir išsilavinimo lygio sudaro istorijos išmanymas. Man tai pats įdomiausias mokslas. Galų gale šešis lapus istorijos kontroliniam man tris kartus lengviau išmokti, negu vieną lapą chemijai.
U. Ar esi sutikusi žmogų, su kuriuo niekada nenorėjai išsiskirti?
D. Kasdien juos sutinku. Tai tie patys man brangūs, šilti žmonės.
U. Kai užaugsi, dėl ko prisiminsi vieną ar kitą žmogų iš forumo? (jei gali vardais) Ką tau suteikė šie metai ir ko pritrūko?
D. Cappy , Yune, Integra, Renn, Britnė : administracija, kuri buvo geriausia pasaulyje. Visiškai nesvarbu, kad ji subyrėjo, šios merginos man yra brangios iki pat dabar ir ryšį mes vis dar palaikome.
Diva, adiaV, Donamoda : kaip žmonės, kurie sušildo mano gyvenimą, priverčia juoktis, merginos su kuriomis kiekviena akimirka (nesvarbu kokia) yra ypatinga.
Lola , Maniakytė : kaip vieni mieliausių man sutiktų žmonių.
Atleiskit man, jei ką pražiopsojau, atmintis neveikia.
Šie metai man suteikė didžiulę patirtį ne tik eilinio internetinio puslapio kūrimo, bet ir vadovavimo, administravimo, idėjų realizavimo prasme. Jie man nepamirštami.
U. Ir tradiciškai: Ką palinkėtum Bizoku ?
D. Stiprybės, vilties, noro būti čia. Tai yra vieta, kurioje kiekviena/as jūsų man yra labai svarbus. Aš būsiu čia tol, kol kam nors reikės, kad būčiau. MES būsime čia tol, kol JUMS reikės, kad būtume.
Kai paskutinis žmogus paliks BIZOKU aš ištrinsiu forumą, nes man būtų pernelyg skaudu matyti jį tuščią. Matyt,per daug čia patyriau.
JŪS dėl MŪSŲ, MES dėl JŪSŲ.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą