aš juos myliu, o jūs?
vis dar.
ir neatrodo, kad kada nors tai galėtų pasikeisti.
taip, jų nėra.
taip, jie kuria naujus ateities planus.
taip, jau pasirodė naujųjų jų dainų pavyzdžiai.
taip, jie, kaip grupė, dingo iš pasaulio, kurį sukūrė populistinė, pelno trokštanti žiniasklaida, tačiau nedingo iš mano pasaulio. iš kai kurių kitų gerbėjų. o argi mes jau ne žmonės todėl, kad tikime, jog turime viltį? argi mes jau ne to pačio pasaulio dalis, kur gyvena dar bent 6 milijardai žmonių.
sugrįžęs ruduo man parnešė naują skambesį. ne, aš jais neabejojau, tačiau kasdien jie tampa man vis artimesniais. atsivėrus žaizdoms galiu juos dėti kaip vaistus. ar tai galima vadinti netradicine medicina?
jaučiantis vienišai, nerandant bendraminčių, užtenka išgirsti jų dainas. ar galima muziką laikyti kelrode? taip, galima. aš laikau. ir viltimi.
kai noriu mylėt, neprivalau ieškot beprotiškai gražių vaikinų, nes jie įkūnija viso pasaulio grožį ir niekada neišduoda. ar tai galima vadinti amžina meile? galima. jie nepaliks, net jei vienas bus amerikoj, kitas australijoj, o dar kiti du vos per du kvartalus vienas nuo kito. jie tarsi atsarginį variantį išeidami paliko du albumus, kurie amžinai bus karštis žiemą, šviesa naktį, galimybė prie bedugnės.
skamba "my obsession", o mintys dar atkartoja neseniai skambėjusęs final attraction dainas. viską sudedu ir gaunu atsakymą: dar niekas nebuvo sukūręs tokio mano atitikmens - kiekviena jų muzikos nata - tobulas manęs atkartojimas, kiekvienas žodis - tobulas manęs pačios išlinkis.
aš juos myliu. o jūs?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą