Shin nuotykiai prekybos centre

Mėlynųjų

komandos one-shot

mėlynųjų komandos nariai : KaGrEmEu, sausainiukas ir Vaivorykštė

Kalėdos - tiesiogine to žodžio prasme stebuklų metas, kada viskas netgi pasidaro magiška. Miestas pasidengia sniegu, žmonės pasidaro laimingi, viskas mirga nuo kalėdinių šviesų ir skamba nuo kalėdinių giesmių. Netgi parduotuvės prisipildo įvairiais menkniekiais pradžiuginančiais kiekvieno širdelę. Prekystalėse atsiranda daug skanėstų, padidėja karnavalinių drabužių asortimentas ir prekybos centras tiesiog traukte traukia lankytojus. Aš ne išimtis, ir sumaniau pasiganyti po šį diiiidelį pastatą, tačiau kalėdinių dovanų pirkimas visiški niekai palyginus su tuo, kas manęs laukė pačiame market'e..

Šio pastato greičiausiai kol gyvas nepamiršiu, nes tai kas įvyko - neišdildoma iš atminties. Greičiausiai pro mano lūpas tai skris iš kartos į kartą, nors dabar pagalvojus, kad kažkas tai išgirs šurpuliukai perbėga per gležną kūnelį.

Savo įprastai lėtu it vėžlio žingsniu eidamas apžiūrinėjau kosmetiką savo mylimąjai Mintei. Ji dievina chemiją, "ekologiškas grožio priemones" ir šiaip makliavotis veidą kiekvieną mielą rytą. Turbūt nebūčiau pasirinkęs jos kaip savo gyvenimo palydovės, jeigu m9sū nesietų simpatiją makiažui: aišku maniškė jau sensta, kaip mano močiutė, o jos jauna kaip jos mažylė sesuo Henrieta - tai vistik kažkada buvo bendras mūsų abiejų bruožas, privertęs nekartą susimušti. Na, užteks. Kur aš baigiau?

Aaah taip. Vaikštau aplink įvairius buteliukus, tuteles, šepetėlius, veidrodėlius ir kita, kol neprieina tamsaus gymio mergina ir nenukreipia mano akių į savo krepšelį su neaiškios kilmės chemiją.

-Sveiki, ar norite išbandyti 'Garnier' produkciją?

-Oi ne ačiū, aš kaž..

-Nesivarginkite panele, veido nesubjaurosime. - Prasiverus jos ryškiai "primakliavotoms" lūpoms nusišviečia balta dantų siena.

Pala pala, ar ji kątik pasakė "Panele"? Gal ji skundžiasi rega ir tiesiog neįmato, kiek manyje yra vyriškų bruožų nepaisant to jog aš netgi be makiažo? Arba ji persisvilino soliariume netik odą, bet ir smegenis, kad neatskirtų vyriškos lyties, nuo moteriškosios. Na jau ne, panele manęs vadinti neleisiu. Atsirado man panelė su "Garnier" produkcija neskaniai kvepiančiame krepšyje - mano močiutė ir tai šviežesnio kvapo darydavo.

-Štai sėskite, atsipalaiduokite. Padarysime veido kaukę.

VEIDO KAUKĘ?? Ji gal visai išprotėjo. NE NE NEEEE..

-Shiinshilai? - merginai uždėjus agurkus ant akių išgirstu švelnų, man mielą ir pažįstamą balsą - tik vienas žmogus mane taip vadindavo.

-Mėta?

-Durniuk, sakiau prie mano tėvų to geriau nedaryti.

-Aš ir nesiruošiu nieko daryti, ir šiaip tavo tėvai nemato..

Heh, buvau beveik visiškai tuo įsitikinęs, kol nepakėlęs ant akių uždėtų agurkų nepamačiau dviejų, senyvų žmonių "mirštančių iš juoko".

-Oh may gaaaad. Laba diena.

Jūs neeeeeeet neįsivaizduojat, kokia buvo gėda sedėti su agurkais ant akių priešais mano Mintės tėvus. OH MA GAAAD.

Netgi šis dalykas nusveria tai, jog ten aš ir nuverčiau vazą, ir pamiršau keletą prekių kasoje.. Damn damn.

Patikėkit, to tikrai nepamiršiu. Tikrai tikrai.

Ah, ištiesų prisiminus tai, - kalėdinių dovanų pirkimas visiški niekai palyginus su tuo, kas manęs laukė pačiame market'e..